| Birelio 6 dien Kaune, Karini oro pajg tabe, vyko eilin kariuomens kapelion konferencija. Jos metu einamuosius reikalus apvelg bei savo pastabas kapelionams isak vyriausiasis kariuomens kapelionas pulkininkas Juozas Graulis. Praneim apie Kariuomens ordinariato sielovadinius prioritetus inkultracijos viesoje skait karini oro pajg kapelionas Virginijus Veilentas. Prelegentas, kaip ir vyriausiasis kariuomens kapelionas savo angos odyje, lygino karo kapelionus su misionieriais, kurie paaukti skelbti Evangelij ne visuomet krikionikoje aplinkoje ir neretai ekstremaliomis slygomis. Todl ir reikia tinkamai vertinti inkultracijos veiksn – gebjim paskelbti Gerj Naujien ir jos vertybes diegti atsivelgiant tam tikros moni grups kultrin ir religin kontekst. Konkreiai buvo kalbama apie kariuomenje tarnaujanius mones ir visus, kurie priskiriami kapelion jurisdikcijai.
Pasak prelegento, inkultracijos veiksnys tikrai nelieka nuoalyje, kai vardijami Kariuomens ordinariato sielovadiniai prioritetai, kuri vienas svarbiausi – formuoti pai kariuomens moni krikionik poir kariuomens gyvenim ir to gyvenimo pamatines vertybes, pateikti dvasinius, etinius, moralinius ir socialinius klausimus, su kuriais susiduria kariuomens mons, Evangelijos ir Banyios mokymo viesoje. Dar Vatikano II Susirinkimas konstitucijoje Gaudium et spes kaip atskir visuomens grup iskyr kariuomens mones ir pabr, jog „karas tikrai nra paalintas i moni tarpo. O kol tebra karo pavojus ir nra kompetentingos tarptautins valdios, turinios atitinkamas pajgas, tol valstybms negalima paneigti teiss leistinu bdu gintis, prie tai ibandius visus taikaus susitarimo bdus <...>. Kas tarnyb tvynei atlieka kariuomenje, telaiko save taut saugumo bei laisvs gynjais ir, tinkamai atlikdami savo pareigas, tikrai teprisideda prie taikos palaikymo“.
Karini oro pajg kapelionas kun. V. Veilentas akcentavo, kad padti kariams suvokti save kaip „taut saugumo bei laisvs gynjus“ pastaruoju metu tapo dar vienu Kariuomens ordinariato prioritetu. Tai daroma palydint karius tarptautines taikos palaikymo misijas, taip pat karo kapelionams dalyvaujant tose misijose bei dalijantis su kariais kasdieniais rpesiais, vargais bei diaugsmais. Pasak jo, vargu ar reikia priminti, kad kariuomens mons, kaip ir visi kiti ms visuomens nariai, yra veikiami t pai proces, kurie neivengiamai turi takos kiekvieno mogaus dvasiai. Konferencijos dalyviai diskusijose neaplenk vadinamojo nukrikionjimo, kur reikt vertinti ne tik kaip religin, bet ir kaip kultrin fenomen, pasireikiant vairiose gyvenimo srityse, pradedant eima ir baigiant profesins veiklos aplinka. Todl krikioniko poirio gyvenim ir mog formavimas laikytinas vienu svarbiausi sielovados prioritetu. „Mes, kaip tikintys mons, atliekame niekuo nepakeiiam tarnyst, kai savo aplinkoje – visuomenje ir kariuomenje – ikeliame vieumon visapusik krikionik poir mog, kai nebijom savo pozicij apginti diskusijose, kai tolerantikai irime kitaip mstanius ir besielgianius. Mes suvokiame, koks didiulis paveldas patiktas mums ir kur gldi ms dvasins ir kultrins aknys. Taigi krikionikas poiris mog ugdo ms atsakomyb ir skatina bti smoningais krikionimis ir aktyviais pilieiais“, – sak pranejas. Pasibaigus pirmajai konferencijos daliai Karini oro pajg tabe, karo kapelionai pervaiavo puskarininki mokykl ir galiausiai pagerb lakno ir lktuv konstruktoriaus Jurgio Dobkeviiaus atminim, aplankydami jo kap Kauno Panemuns kapinse.
„Banyios inios“ katalikai.lt
|